Liepos rūšį galima atpažinti iš lapų, žiedų ir vaisių. Kaip ir visų liepų, iš mažalapių liepų žiedų susiformuoja smulkūs riešutų vaisiai, kurie yra rutulio formos ir kurių viduje yra sėklos.
Ne kiekviename mažalapės liepos vaisyje yra sėklų
Vaisiaus išvaizda
- riešutų vaisiai 5-7 mm ilgio,
- yra viena ar dvi sėklos
- sferinis, ne briaunotas,
- lukštas iš pradžių šiek tiek plaukuotas, vėliau plikas, plonas ir lengvai traiškantis,
- šviesiai žalia, ruda žiemą,
- Infrukcija sujungta su sparno lapeliu.
Ne visi žiedai tampa vaisiais
Mažalapė liepa žydi tik birželio–liepos mėnesiais, todėl tai yra vienas iš nedaugelio vietinių lapuočių medžių, kurių žydėjimas prasideda visiškai susiformavus lapijai. Intensyvus gėlių skleidžiamas kvapas pritraukia vabzdžius, kurie atlieka apdulkinimą. Mažalapės liepos yra žydinčios, tačiau vaisių kiekis kasmet skiriasi. Kai kuriuose vaisiuose nėra sėklų. Šaltas oras ar augantis medžio amžius taip pat prisideda prie to, kad vaisių be sėklų dalis yra gana didelė.
Dauginimas sėklomis
Ryškus mažalapės liepos gebėjimas išdygti šaknis ir stiebus labai prisideda prie natūraliai augančių medžių populiacijos atjauninimo. Nepaisant gausaus žydėjimo, mažalapėse liepose generatyvinis dauginimas (sėklomis) yra gana retas. Sėklas platina vėjas, besisukantis sparno mentė padidina skrydžio atstumą ir sumažina skendimo greitį. Vaisiai sunoksta rugsėjį. Dar žali vaisiai gali dygti, kaip ir vaisiai, kurie liko ant augalo žiemą. Nelaidus sluoksnis, kuris supa sėklą, sulėtina daigumą.
patarimai
Liepos stipriai dauginasi vegetatyviškai, išsiverždamos lazdelėmis ir šaknimis. Dėl šios priežasties ir dėl nedidelių reikalavimų vietai mažalapę liepą miškininkai vertina kaip pionierišką augalą. Jis auga beveik bet kokiame dirvožemyje ir gali atsispirti kitiems medžiams, turintiems pumpurus.