- Kaip dažnai agavas reikia laistyti?
- Į ką reikėtų atsižvelgti persodinant agaves?
- Kada ir kaip genėti agavas?
- Kokie kenkėjai gali būti pavojingi agavoms sode?
- Ar yra paplitusių ligų, kuriomis pažeidžiamos agavos?
- Kaip agava optimaliai apvaisinama?
- Į ką reikėtų atsižvelgti žiemojant agavą?
Agava yra sultingas augalas, kilęs iš Amerikos. Šparagų šeimos augalai, dėl savo savybių dažnai siejami su kaktusais, šimtmečius buvo sodinami Viduržemio jūros regiono parkuose ir soduose, o dabar yra populiarūs augalai privačiuose soduose.

Kaip dažnai agavas reikia laistyti?
Kadangi augalai iš pradžių kilę iš dykumų ir pusiau dykumų, agavos turi būti kuo saulėtesnės, kad augtų sveikas. Augalai prisitaikę prie nereguliarių kritulių klimato ir kaupia daug vandens storuose lapuose. Sodo lysvėje ar vazone agavas laistyti reikėtų tik tada, kai išdžiūvo viršutinis žemės sluoksnis aplink augalus. Žemiau lapo rozete esantis šaknies gniūžtė netoleruoja užmirkimo, tačiau niekada neturi visiškai išdžiūti. Vidurvasarį agavas reikėtų laistyti saikingai kas kelias dienas, o žiemos kvartaluose augalus laistyti beveik nereikėtų. Kai tik lapai suplonėja ir susiraukšlėja, agavas reikia skubiai laistyti.
Į ką reikėtų atsižvelgti persodinant agaves?
Agavos yra gana neproblemos, kai reikia persodinti, paprastai kas vienerius ar dvejus metus, kai augalai žiemoja sode, jie perkeliami į šiek tiek didesnį sodintuvą. Kaip substratą visada reikia naudoti dviejų trečdalių vazonų dirvožemio ir trečdalio smėlio (pvz., kvarcinio smėlio) mišinį. Didesni akmenys ir skylės apatinėje sodintuvo srityje neleidžia pavojingai užmirkti agavos šaknų srityje.
Kada ir kaip genėti agavas?
Kadangi agavų lapų rozetės ir taip užauga labai kompaktiškos, dažniausiai šių augalų karpyti nereikia. Tačiau geltonus ar supuvusius lapus reikia nupjauti kuo anksčiau arti pagrindo, nepažeidžiant augalo stiebo. Dėl tokio negyvų lapų pašalinimo ypač senuose egzemplioriuose ilgainiui susidaro į kamieną panašus sumedėjęs augalo pagrindas.
Kokie kenkėjai gali būti pavojingi agavoms sode?
Labai tvirtas agavas retkarčiais užpuola šie kenkėjai:
- žvyniniai vabzdžiai
- rupiniai
- palmių straubliukas
Su kempinėle ir nedideliu kiekiu indų ploviklio galite gana lengvai atsikratyti žvynuotų vabzdžių ir miltų vabzdžių. Deja, vis dar nėra veiksmingo priešnuodžio nuo liūdnai pagarsėjusio palmių straublio lervų.
Ar yra paplitusių ligų, kuriomis pažeidžiamos agavos?
Šioje šalyje agavos tikrai nedažnai užpuolamos ligų. Jei lapai pakeičia spalvą arba nudžiūsta, tai dažniausiai atsiranda dėl priežiūros klaidų, pavyzdžiui, per drėgno dirvožemio.
Kaip agava optimaliai apvaisinama?
Žiemos miego metu agavos visai nereikėtų tręšti, vasaros mėnesiais galima retkarčiais tręšti kas dvi savaites tinkamomis visavertėmis trąšomis laistymo vandenyje.
Į ką reikėtų atsižvelgti žiemojant agavą?
Nors daugelis agavų gali tik trumpą laiką toleruoti nedidelę minusinę temperatūrą, kitos rūšys žiemą išgyvena lauke su tam tikra žiemos apsauga. Todėl turėtumėte atidžiai stebėti atitinkamų agavos egzempliorių priežiūros instrukcijas. Šalčiui neatsparios agavos idealiai žiemoja maždaug 4–14 laipsnių Celsijaus temperatūroje šviesioje patalpoje. Jei neturite tinkamai atšildytos ir šviesios laiptinės, rūsio ar palėpės patalpos, bute galima naudoti ir gana vėsų kambarį, pavyzdžiui, miegamąjį.
patarimai
Yra daug įvairių agavų rūšių, kurios skiriasi ne tik atsparumu šalčiui, bet ir augimo greičiu bei dydžiu. Kubile auginama agava bėgant metams gali pasiekti tokias proporcijas, kad persikėlimas į žiemos patalpas ir atgal į sodą yra tikras jėgos žygdarbis. Ištisus metus priežiūrai ant palangės specializuotose parduotuvėse reikėtų rinktis agavas, kurios paprastai auga gana lėtai ir išlieka santykinai mažos.