Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek skirtingų lapuočių medžių rūšių yra visame pasaulyje: vien šiauriniame pusrutulyje jų yra keli šimtai skirtingų. Didžiausia įvairovė yra atogrąžų ir subtropikų atogrąžų miškuose, kur daugelis medžių rūšių vis dar laukia atradimų.
Yra daugiau nei 60 skirtingų lapuočių medžių šeimų
trumpai apie esminius dalykus
- Botaninė klasifikacija: žydintis augalas
- Šeimos: daugiau nei 60 skirtingų
- Lapai: tiek lapuočių, tiek visžalių, labai skirtingų formų
- Gėlės: vienalytės arba dvilytės, apdulkinamos vėjo ar vabzdžių
- Žydėjimo laikas: dažniausiai pavasarį nuo balandžio iki birželio
- Vaisiai: ir pavieniai, ir suvestiniai vaisiai, taip pat skraidantys vaisiai
- Augimo forma: vienas ar keli kamienai, trumpais arba ilgais kamienais
- Augimo aukštis: mažesni lapuočių medžiai nuo aštuonių iki dešimties metrų, daugelis vokiškų miško medžių apie 50 metrų, Amerikos pakrantės sekvojos iki 110 metrų
- Gyvenimo trukmė: labai skirtinga, beržas ir uosis tik apie 120 metų, daugelis tipiškų miško medžių nuo kelių šimtų iki net 1000 metų, pakrantės sekvojos keli tūkstančiai metų
- Paplitimas ir paplitimas: Lapuočiai auga beveik visur, išskyrus Antarktidą, Arktį ir sausas dykumas
Kuo skiriasi lapuočių medžiai ir spygliuočiai?
Ryškiausias lapuočių ir spygliuočių medžių skirtumas yra jų lapų forma: spygliuočiams formuojasi spygliuota lapija, o lapuočių lapai yra daugiau ar mažiau platūs ir gysloti. Tačiau negalima atskirti lapuočių lapuočių ir visžalių spygliuočių, nes yra ir visžalių lapuočių bei spygliuočių. Tačiau vietoj to dvi grupes galima suskirstyti pagal jų vaisių formą ir tipą, nes lapuočių medžių sėklos visada yra vaisiuose. Dėl šios priežasties lapuočių medžiai priklauso žydintiems augalams, o spygliuočiai – plikiesiems. Beje, spygliuočiai evoliucijos istorijos požiūriu yra daug senesni: jie gyvuoja nuo anglies amžiaus pabaigos. Kita vertus, lapuočių medžiai atsirado tik po šimto milijonų metų.
Kurie lapuočių medžiai yra lapuočiai, o kurie – visžaliai?
Lapuočių, d. H. vietiniai lapuočiai lapuočių medžiai:
- Klevas (Acer)
- Beržas (Betula)
- Bukas (Fagus)
- Skroblas (Carpinus)
- Ąžuolas (Quercus)
- Alksnis (Alnus)
- Uosis (Fraxinus)
- Baltuogės, tokios kaip tarnybinis medis ir kalnų pelenai (Sorbus)
- Tuopos (Populus)
- Arklio kaštonas (Aesculus)
- Guoba (Ulmusas)
- Gluosnis (Salix)
- Liepa (Tilia)
- Vaismedžiai (Malus, Prunus ir kt.)
Visžaliai, vietiniai lapuočių medžiai (t. y. nelapuočiai)
- Europinė hola (Ilex aquifolium)
- Paprastoji buksmediena (Buxus sempervirens)
- Lauras (Laurus nobilis)
patarimai
Palmės neskaičiuojamos prie medžių, nes jų kamienai neužauga stori.