Riešutmedžiai yra stiprios liemeninės šaknys, kurių viršutinėje dalyje yra tik kelios šoninės ir smulkios šaknys. Štai kodėl juos sunku persodinti. Nors jaunus medžius perkelti dar gana lengva, nereikėtų atsodinti graikinių riešutmedžių, jau aukštesnių nei du metrai. Priešingu atveju taikstytis su ilgamete priežiūra ir dažnai daliniu vainiko praradimu. Jei vis tiek turite rizikuoti, pavyzdžiui, dėl gresiančių teisinių konfliktų, geriausia vadovautis trumpomis instrukcijomis mūsų vadove.

Tinkamas metas persodinti
Persodinkite riešutmedį vėlyvą rudenį, kai jis nebėra lapijoje. Tada augalas turi laiko per žiemą priprasti prie naujos vietos ir nereikalauja iš karto siurbti per daug vandens.
Įdiekite riešutmedį – taip jis veikia
Svarbi išankstinė pastaba: persodinimo tikslas yra kuo mažiau trikdyti riešutmedį.
- Pirmiausia iškaskite naują sodinimo duobę.
- Įdėkite kuolą į duobę. Šis kuolas yra elementarus, kad išstumtas medis nevirptų vėjyje. Kuolas taip pat atpalaiduoja augalą jam augant.
- Iškaskite riešutmedį su daugybe pagalvėlių. Liemeninę šaknį labai sunku nupjauti – geriausia pabandyti įsmeigti į šoną aštriu kastuvu arba, jei reikia, kirviu. Iškaskite šaknies kamuolį bent 50 centimetrų gylyje. Tai reikalauja nemažai jėgų ir ištvermės, žinokite.
- Išlaisvinę riešutmedį, perkelkite jį į naują sodinimo duobę kartu su žeme už šaknų. Įsitikinkite, kad medis jame nestovėtų žemiau nei anksčiau (senoje vietoje).
- Užpildykite sodinimo duobę.
- Laistykite dirvą aplink graikinį riešutmedį.
- Tvirtai pririškite medį prie kuolo.
Papildomos pastabos apie graikinio riešuto persodinimą
- Jei persodinate senesnį riešutmedį, laja dažniausiai iš dalies išdžiūsta. Taip pat gali atsirasti šaknų ūglių, turinčių „lipnių mazgų“ savybių (lengvai lūžta). Visa tai įvyks, net jei darysite viską, kas jūsų galioje, kad šaknys būtų tinkamai maitinamos ir persodinant, ir po jo.
- Neretai persodintas riešutmedis miršta. Todėl persodinimas visada yra susijęs su didele rizika. Todėl medį turėtumėte perkelti tik avariniu atveju.