Su uogomis, kurios atrodo apgaulingai tikros, netikros šeivamedžio uogos klaidina patiklus kolekcininkus. Klaida turi mirtinų pasekmių sveikatai, nes nykštukinio seniūno vaisiai yra nuodingi. Taip galite atskirti valgomąjį šeivamedžio uogą.
Nykštukas vyresnėlis – ne imitacija ir dar netikras penkiasdešimtukas
Įvairiose šeivamedžio rūšyse nykštukas (attichas) turi teisę egzistuoti. Galų gale, jis turi tokią tvirtą struktūrą, kad yra pasodintas palei pakrantes kaip vėjo apsauga kopose. Nepaisant to, kasmet miško pakraščiais jis kvailina uogų rinkėjus, nes jo nuodingi vaisiai atrodo apgaulingai panašūs į tikrų šeivamedžių uogas. Attich galite atpažinti pagal šias charakteristikas:
- netikras šeivamedis auga žolinis, o tikrasis – sumedėjęs
- nuodingos, purpuriškai juodos uogos nuolat nukreiptos į viršų, o valgomi vaisiai nukrenta
- Atičio uogos turi nedidelį įdubimą ant vaisiaus odelės
- netikro seniūno lapeliai siauresni ir trumpesni
- Žemaūgis šeivamedis skleidžia nemalonų kvapą
- klaidinantis seniūnas yra žymiai mažesnis – 150 centimetrų aukščio
Skirtumas tarp netikro ir tikro neturėtų slėpti fakto, kad juodasis šeivamedis turi tam tikrą nuodų kiekį. Tai ypač pasakytina apie šeivamedžio uogas, kurių negalima valgyti žalių. Tačiau jame esantys nuodai gaminant tirpsta nuo 80 laipsnių Celsijaus temperatūros. Naudojant nykštukinio šeivamedžio vaisius, joks perdirbimo būdas nesukelia tinkamumo valgyti.
Patarimai ir gudrybės
Kadangi didelis netikrų šeivamedžių toksiškumas galioja ir paukščiams bei kitiems gyvūnams, taip pat reikėtų susilaikyti nuo papūgų auginimo sode, kuris yra arti gamtos. Tinkama alternatyva iš šeivamedžio genties yra, pavyzdžiui, geltonasis šeivamedis ar elnio šeivamedis, į kuriuos gražu žiūrėti ir kartu vertingas medis paukščiams lesinti.