Vynuogynų persikai, dėl ryškiai raudonų vaisių dažnai vadinami „kraujiniais persikais“, buvo auginami nuo XVI amžiaus, daugiausia stačiuose Žemutinio Mozelio regiono šlaituose, bet ir kituose vynuogių auginimo regionuose.

Vynuogyno persikų atradimas iš naujo

Mažavaisiai vynuogynų persikai šimtmečius buvo daugelio Vokietijos vynuogių auginimo regionų kraštovaizdžio dalis. Be kraujo persikų, kuriems būdinga raudona odelė ir raudonas minkštimas, taip pat yra baltųjų ir raudonųjų pluoštų veislių. Tačiau šių specializuotų persikų veislių auginimas smarkiai sumažėjo maždaug XX amžiaus viduryje, tačiau pastaraisiais metais buvo atgaivintas kraštovaizdžio išsaugojimo sumetimais.

Vynuogynų persikams reikia daug šilumos

Per šimtmečius veisimo vietiniai vynuogynų persikai, tokie kaip B. raudonasis vynuogyno persikas, pritaikytas prie tipiškų vynuogių auginimo regionų klimato sąlygų. Dėl šios priežasties toks persikas klestės tik vynuogių auginimo regione. vynuogynų persikai

  • reikia daug saulės
  • yra nepaprastai šilti
  • ir reikia apsaugotos vietos.

Šios rūšies persikų žiedai pasirodo labai anksti: nuo ryškiai rožinės iki tamsiai rožinės spalvos žiedai atsiveria jau kovo viduryje. Tuo pačiu metu jie yra labai jautrūs šalčiui, o per nakties šalnas mirtinai sušąla. Priešingai nei ankstyva žydėjimo pradžia, vaisiai sunoksta labai vėlai: vynuogynų persikai dažniausiai paruošiami vartoti anksčiausiai rugsėjį – kai kurios veislės net vėliau. Štai kodėl šis persikas neprinoksta šiauresnėse vietose.

Stiprus, palyginti mažas medis

Vynuogynų persikai stiprūs, bet neauga labai aukšti. Savo ruožtu jie išsišakoja labai smulkiai ir daug gėlių, taigi ir vaisių. Persikas savaime derlingas. Priklausomai nuo veislės, smulkūs ir vidutinio dydžio vaisiai sunokę būna nuo žalios iki ryškiai raudonos spalvos. Jų apvalkalas labai tvirtas ir padengtas tankiais plaukeliais. Minkštimas taip pat kietas. Persikai yra aromatingi, bet žymiai mažiau saldūs nei kiti persikai. Vynuogynų persikai tinka vartoti švieži (pirmiausia nuimkite žievelę!), bet visų pirma ruošiant kompotą, uogienę, vaisių brendį ar likerį.

Vynuogynų persikams reikalinga lengva žemė

Ši persikų veislė klesti tik lengvoje, purioje dirvoje. Auginimui puikiai tinka liose arba smėlingos dirvos, užpiltos humusu. Mažiau tinka sunkios, priemolio dirvos. Vynuogynų persikams reikalingas labai didelis maistinių medžiagų, ypač azoto, poreikis. Sodinami tik vienmečiai skiepai, nes senesni jauni medžiai nepakankamai atželia arba neišvysto šaknų.

Patarimai ir gudrybės

Prieš pat persikų derlių reikėtų leisti medžiui „ištroškti“, t. H. sumažinti laistymą. Šiuo metu per daug vandens praskiedžia vaisius ir kartu jų skonį.

Kategorija:

Medžiai