Birželio vabalų lervos yra vienos žalingiausių grubų rūšių. Sode su veja ir daržovėmis jie tikrai gali pridaryti rūpesčių. Todėl naudinga žinoti, kaip atpažinti kenkėjus ir kaip su jais geriausiai kovoti.
Birželio vabalų krūmai užauga apie 3 cm ilgio
Birželio vabalų ūglių išvaizda ir įpročiai
Birželio vabalų lervos ne tik išvaizda, bet ir gyvenimo būdu labai panašios į gegužinių. Galų gale, šios dvi vabalų rūšys yra glaudžiai susijusios viena su kita ir yra labai panašios viena į kitą net suaugus. Tačiau išsivysčiusios birželio vabalai gerokai mažesni už gegužinius, o lervos viena nuo kitos dydžiu beveik nesiskiria.
Galime užfiksuoti šias birželio vabalų krūmų išorines charakteristikas:
- Engerlingui būdingas C formos kreivumas
- apie 3 cm ilgio
- smėlio iki beveik baltos spalvos, ruda galva
- 3 ilgos, sulenktos poros kojų krūtinės srityje
- Linksmas judėjimas
Birželio vabalas gali būti atpažįstamas iš kitų veislių rūšių, visų pirma pagal jų gyvenimo būdą. Skirtingai nuo naudingų krūmų rūšių, tokių kaip rožių vabalas ar raganosis, jie nesimaitina negyva augaline medžiaga, todėl jų nerandama negyvos medienos ar komposto krūvose. Kaip ir gaidžio lervos, jie gyvena žemėje per dvejų ar trejų metų vystymosi fazę.
Žala dėl birželio mėnesio vabzdžių
Birželio vabalų gūžės sukelia pomėgių sodininkų pasipiktinimą valgydami jų šaknis. Jie daugiausia vaišinasi švelniomis žolės šaknimis, bet taip pat daržovėmis ir vaisiniais augalais, tokiais kaip ropės, salotos, braškės ar kaliaropės. Žalą galite atpažinti mirštant viršutinėms augalo dalims. Birželio vabalų užkrėtimo atveju vejos plotuose matomos išdžiūvusios, geltonos salelės, kurias galima lengvai nuplėšti rankomis, nes jos yra be šaknų. Iškasus tokius pažeistus augalus galima atskleisti suvalgytas šaknis ir šaknis.
Kova ir prevencija
Atsiradus užkratui, pirmiausia reikėtų iškasti žemę ir kuo kruopščiau pašalinti nudžiūvusius augalus bei krūmynus.
Norint juos suvaldyti, pasiteisino plėšriųjų nematodų naudojimas. Jie taip pat parazituoja ir naikina kitus kenksmingus krūmus.
Profilaktikai rekomenduojama kruopščiai prižiūrėti ir sustiprinti veją. Reguliariai pjaukite ir skarifikuokite, bet ne per trumpą aukštį, kad sutankintumėte velėną. Dėl to birželio vabalui sunku dėti kiaušinėlius. Turėtumėte vengti cheminių pesticidų, kad apsaugotumėte naudingus mikroorganizmus dirvožemyje.