Raudonoji sedula (Cornus sanguinea) yra ne tik estetiškai labai patrauklus medis, bet – kaip vietinis augalas – itin vertingas ekologiškai. Žiedai yra vertinga ganykla bitėms, drugeliams ir kitiems vabzdžiams, o rudenį sunokstantys vaisiai yra ne mažiau svarbus maistas paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Beje, lapuočių krūmas pavadinimą gavo ir dėl rausvos spalvos medienos, ir dėl kerinčios, stipriai raudonos rudeninės spalvos. Tai ypač efektyvu sodinant gyvatvorę.

Nors raudonasis sedulas nėra visžalis, žiemą jis taip pat siūlo puikų privatumo ekraną

Idealiai tinka gyvatvorėms ar pylimams

Raudonoji sedula labai tinka sodinti aukštą ir – dėl labai gero šakojimosi – ir tankią gyvatvorę. Dėl daugybės šakniavaisių, kurie sutankina dirvą, jį galima naudoti ir kaip pylimo apželdinimą – pavyzdžiui, nutiesti nuožulnius griovius ir taip juos sutvirtinti. Be grynos sedulos gyvatvorės, medieną galite naudoti ir mišriam sodinimui, pavyzdžiui, kartu su rododendrais, buksmedžiu ar tuja.

Gyvatvorės vieta ir priežiūra

Kadangi raudonoji sedula, kuri kartais dar vadinama kraujo raudonumo sedula, yra labai energinga, gyvatvorei reikėtų sodinti jaunus augalus maždaug metro atstumu vienas nuo kito. Mediena gali būti maždaug penkių metrų aukščio ir mažiausiai trijų metrų pločio, todėl jai reikia daug vietos. Geriausia sedulas sodinti saulėtoje arba šviesioje, dalinai pavėsingoje vietoje su drėgna, šiek tiek rūgščia žeme. Norint išlaikyti optimalias dirvožemio sąlygas, rekomenduojama mulčiuoti. Tai taip pat apsaugo gyvatvorę nuo išdžiūvimo karštais vasaros mėnesiais, nors jūs turėtumėte reguliariai laistyti krūmus sausais laikotarpiais. Kaip vietinis augalas, raudonasis sedulas yra visiškai atsparus.

Sedulų gyvatvores galima genėti energingai

Kitas argumentas, palaikantis sodinimą kaip gyvatvorę, yra tai, kad raudonoji sedula yra visiškai atspari pjovimui. Mediena lengvai pakenčia stiprų genėjimą, nors tinkamiausias laikas tokiai priemonei yra iš karto po žydėjimo. Reguliarus retinimas taip pat naudingas norint pašalinti seną medieną ir taip atverti kelią gražiems, rausviems jauniems ūgliams – ir, žinoma, geresniam šakojimuisi.

patarimai

Raudonosios sedulos žievė, lapai ir šaknys yra šiek tiek nuodingi, tačiau vaisiai nevalgomi tik žali. Tačiau iš jų galite virti uogienę, želė ar vaisių sultis – tokie produktai ypač skanūs kartu su saldžiais obuoliais.

Kategorija: