Vienuoliai per šimtmečius gavo įvairiausių nereikšmingų pavadinimų, dažnai nurodančių savitą gėlės formą. Juk atskiros gėlės atrodo beveik kaip riterio šalmas.
Kaip rodo pavadinimas, akonito gėlė neaiškiai primena mažas kepures
Pamatykite vienuolių žiedus savo sode
Šie nereikšmingi vardai yra tik keli pavyzdžiai iš daugybės nereikšmingų pavadinimų, suteiktų vienuoliams skirtinguose regionuose:
- Izenhutleinas
- žvejybos kipas
- kepurėlių gėlės
- popierinis dangtelis
- Balaklava
- vienuolio kepuraitė
Laukinė vienuolių forma (Aconitum napellus) vis dar auga daugelyje Alpių ir Vokietijos žemų kalnų šlaitų, nes mėgsta vėsias ir tolygiai drėgnas vietas. Jei akonitą savo sode taip pat sėsite į kuo daugiau priemolio dirvožemio, galite tikėtis nuolatinio žydėjimo nuo liepos iki rugsėjo arba vėliau, priklausomai nuo porūšio.
Svarbūs patarimai, kaip naudoti kaip skintą gėlę
Vienuolių veislės ant kiekvieno stiebo dažnai turi daugiau atskirų gėlių nei laukinės formos. Kadangi visos vienuolių dalys yra labai toksiškos, jas reikia liesti tik su pirštinėmis. Skintos gėlės statyti vazoje ant valgomojo stalo nerekomenduojama, nes tai jau sukėlė nelaimingų atsitikimų, kai netyčia buvo suvalgytos gėlės dalys. Apskritai šį itin nuodingą dekoratyvinį augalą reikėtų laikyti tik namuose, kuriuose nėra vaikų ar naminių gyvūnų, kur visi gyventojai žinotų apie šio vis dėlto gražiai žydinčio augalo pavojų. Žiedus reikia nupjauti, kai išsiskleidžia apie 30 % atskirų žiedų.
patarimai
Nors vienuolystė taip pat naudojama kaip gydomoji priemonė, labai nerekomenduojama eksperimentuoti su šiuo augalu patiems. Suvalgius vos 2 gramus šaknies, gali atsirasti sunkių apsinuodijimo ir mirties simptomų.