- Persikai reiklūs
- Persikai auga beveik visur
- Persikus reikia genėti kiekvienais metais
- Persikai yra jautrūs grybelinėms ligoms
- Patarimai ir gudrybės
Persikas, dar vadinamas „persišku obuoliu“, Vokietijoje auginamas daugelį amžių. Net garsioji abatė ir gydytoja Hildegarda von Bingen jau buvo susipažinusi su vaisiais. Todėl dar labiau stebina, kad saldūs ir aromatingi persikai vokiškuose soduose nėra dažnesni.

Persikai reiklūs
Obuoliai, vyšnios, kriaušės – šių rūšių vaisių galima rasti beveik kiekviename sode, o persikai – retenybė. Viena vertus, tai gali būti dėl to, kad daugelis žmonių net nežino, kad saldūs vaisiai taip pat klesti mūsų šalyje, bet ir dėl to, kad persikai yra gana reiklūs priežiūrai. Be optimalios vietos, persikui reikia daug dėmesio, jį reikia tręšti, laistyti, nupjauti, saugoti nuo ligų ir kenkėjų užkrėtimo.
Persikai auga beveik visur
Iš esmės persikas yra saulę ir šilumą mėgstantis medis. Tačiau daugelis naujų veislių, taip pat kai kurios senos veislės yra išvestos siekiant tvirtumo ir atsparumo šalčiui, todėl gali būti naudinga auginti ir už pietinių vynuogių auginimo regionų ribų. Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą veislę, nes ne kiekvienas persikas jaučiasi patogiai bet kokiame klimate. Tačiau visiems persikams reikia
- Saulė, saulė ir dar daugiau saulės
- puri, humusinga dirva
- maistinių medžiagų turtingas dirvožemis
- daug vietos
- ir reguliarus genėjimas
Persikus reikia genėti kiekvienais metais
Persikas auga beveik vienmečiais ūgliais, todėl kasmet po derliaus nuėmimo medį reikia energingai ir profesionaliai genėti. Priešingu atveju medis greitai nuvys ir dėl to smarkiai sumažės derlius. Be to, ypač greitai auga jauni persikai. Priklausomai nuo veislės, medis gali užaugti nuo vieno iki aštuonių metrų aukščio, daugumos veislių aukštis siekia nuo trijų iki keturių metrų.
Persikai yra jautrūs grybelinėms ligoms
Visų pirma, grybelinės ligos, tokios kaip baisus lapų garbanos, paveikia persikų medžius ir mažina derlių. Nuo šių ir kitų infekcijų dažniausiai padeda tik prevencinės priemonės, pavyzdžiui, purškimas fungicidais pavasarį. Dėl didelės infekcijos rizikos pirmiausia reikėtų sodinti mažiau jautrias veisles. Nors jie nėra apsaugoti nuo garbanojimo ir panašių dalykų, jie paprastai pasireiškia žymiai mažiau simptomų, todėl yra mažiau ribojami.
Patarimai ir gudrybės
Daugelis pomėgių sodininkų prisiekia naftalinais, kad apsaugotų nuo lapų garbanojimo, kurie pavasarį tiesiog pakabinami medyje – dar prieš išdygstant lapams. Tačiau jie veikia tik tuo atveju, jei juose yra veikliosios medžiagos naftaleno.