- Skirtumas tarp valgomųjų ir aliejinių alyvuogių
- Ispanijos alyvuogių veislės
- Itališkos alyvuogių veislės
- Graikiškų alyvuogių veislių
- Kiti auginimo plotai
- Patarimai ir gudrybės
Kaip rodo daugybė archeologinių tyrimų Viduržemio jūroje, alyvmedis buvo auginamas nuo ketvirtojo tūkstantmečio prieš Kristų. Derlius turėjo (ir tebėra) didelę ekonominę reikšmę labai skirtingiems regionams. Apskaičiuota, kad yra daugiau nei 1000 skirtingų alyvuogių rūšių, iš kurių daugelis yra plačiai paplitusios tik vietoje, t. y. tik atskiruose kaimuose.

Skirtumas tarp valgomųjų ir aliejinių alyvuogių
Paprastai alyvuogės yra diferencijuojamos pagal stalo ir aliejaus veisles. Valgomosios alyvuogės skirtos vartojimui ir turi kuo mažesnę kauliuką, o aliejinės veislės išvedamos dėl didelio aliejaus kiekio. Tačiau visos veislės sunoksta juodai, žaliųjų alyvuogių derlius nuimamas tik joms visiškai nesubrendus. Alyvuogės auga visoje Viduržemio jūroje, taip pat Kalifornijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Augalas mėgsta sausą Viduržemio jūros klimatą, kuriame nėra nei per šalta, nei per karšta.
Ispanijos alyvuogių veislės
Ispanija yra neabejotinai didžiausia alyvuogių gamintoja, vien šiame regione žinoma apie 200–250 skirtingų alyvuogių rūšių.
Pagrindinės ispaniškos veislės
- Arbequina
- Gordalas
- Hojiblanca
- Manzanilla
- vaizdingas
Svarbiausios valgomosios alyvuogės yra Gordal, Hojiblanca ir Manzanilla alyvuogės. Aliejiniai „Gordal“ veislės vaisiai dėl savo dydžio ir švelnaus skonio prekyboje parduodami ir kaip „Queen Olive“ arba „Jumbo Olive“. Manzanilla alyvuogės taip pat yra labai didelės, kaip rodo jų pavadinimas („mažas obuolys“). „Hojiblanca“ veislės alyvuogės yra iš saulėtos Andalūzijos, todėl jos neturėtų trūkti jokiame tapų lėkštėje.
Itališkos alyvuogių veislės
Italijoje, kur žinoma apie 440 skirtingų alyvuogių, yra dar didesnė veislių nei Ispanijoje įvairovė. Jie skiriasi išvaizda, dydžiu ir skoniu. Pavyzdžiui, Sicilijoje auginami „Frantoio“, „Leccio“ ar „Cipressino“. Priešingai, „Taggiasca“ yra šiaurės vakarų Italijos pakrantės regione Ligūrijoje. Veislei būdingas puikus alyvuogių kvapas su švelniu vaisių aromatu. Migdolų ir pušies riešutų poskonis taip pat švelnus. Alyvuogių veislės „Coratina“ ir „Ogliorola“ kilusios iš Apulijos regiono.
Graikiškų alyvuogių veislių
Graikija laikoma ne tik demokratijos namais, bet ir auginamų aliejinių vaisių kilmės šalimi. Prieš daugelį tūkstantmečių šumerai tikriausiai atvežė laukines alyvuoges į Viduržemio jūros regioną, o graikai augino aliejinius vaisius, kad gautų didelį derlių. Net ir šiandien vien Kretos saloje yra apie 20 milijonų alyvmedžių. Populiarios graikiškų alyvuogių veislės yra labai aromatingos Kalamata, Konservolia ir Koroneiki aliejinės veislės, kurių aliejus yra subtilaus, harmoningo kvapo ir lengvo citrinų aromato.
Kiti auginimo plotai
„Cailletier“ tipo aliejus atkeliauja iš Pietų Prancūzijos, o jo aliejus yra gaivaus, puikaus riešutų skonio. Kaip ir Aglandou, ji yra savidulkė. Beje, „Aglandou“ labai gerai toleruoja lengvą šalną. „Edremit“ ir „Gemlik“ veislės, kurios daugiausia perdirbamos į aliejų, atkeliauja iš Turkijos. Kitos alyvuogių veislės yra iš Šiaurės Afrikos, o Tunisas yra vienas didžiausių gamintojų už Europos Sąjungos ribų – iš Kroatijos, Sirijos ir Izraelio. Sodiniai, esantys už Viduržemio jūros regiono, nėra vietinės veislės, o tik eksportuojami.
Patarimai ir gudrybės
Be išvardytų aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, yra daugybė laukinių rūšių ir porūšių. Laukinis alyvmedis, dar žinomas kaip oleastras (Olea europaea ssp. Sylvestris), ypač tinka bonsai alyvuogių auginimui. Šis medis ar krūmas turi vaizdingą, raukšlėtą išvaizdą.