Vienas iš sveikų vyšnių bruožų yra vešli žalia lapija. Jei pavasarį ar vasarą pavieniai lapai paruduoja, dėmesingas sodininkas pagrįstai įtars, kad toks nenatūralus dažymas atsirado dėl ligos.

Dauguma vyšnių ligų yra grybelinės ligos. Užkrėtimas dažnai pažeidžia ne tik žievę, žiedus ir vaisius, bet ir lapus. Priklausomai nuo ligos, sukėlusios lapų spalvą, jie nusidažo, išdygsta, išdžiūsta ir nukrenta arba įstringa ant medžio. Klausime:

  • monilijos piko sausra,
  • šautuvų liga,
  • Gnomonijos lapų įdegis.

Monilijos piko sausra

Ši liga tampa pastebima, kai žiedai pradeda nykti. Užsikrėtimui progresuojant ūglių galiukai ir lapai paruduoja ir nudžiūsta. Džiovintos gėlės, lapai ir šakelės lieka ant medžio ir turi būti pašalinti ir sunaikinti, kad būtų išvengta tolesnės infekcijos. Priešingu atveju Monilijos piko sausros sukėlėjai gali peržiemoti užkrėstose vietose ir kitais metais išplisti toliau.

šautuvų liga

Šutelių ligos paveikti lapai tik iš tolo atrodo rudi. Žiūrint iš arti, lapai išmarginti mažomis dėmėmis, kurios iš pradžių būna rausvos, o vėliau tampa tamsiai rudos. Dėmių viduryje laikui bėgant susidaro to paties pavadinimo šautuvų skylės. Pažeista lapija metama nuo birželio pabaigos. Grybelis žiemoja paveiktose šakose, todėl jas reikia radikaliai nupjauti, todėl prieš kitą žydėjimą gali tekti atlikti papildomas purškimo priemones.

Gnomonijos lapų įdegis

Gnomonijos lapų dėmė paveikia tik saldžiąsias vyšnias. Pirmuosius to požymius galima aptikti jau žiemą – ant šakų paliktų lapų. Grybelis ten peržiemoja ir pažeidžia pavasarį išdygusius jaunus lapus. Iš pradžių jie tampa neryškūs, o liepos pabaigoje pamažu ruduoja. Pažeisti lapai turi būti pašalinti. Esant dideliam užkrėtimui, kartais neišvengiama cheminės kontrolės priemonių su tinkamais agentais.

Patarimai ir gudrybės

Prieš pradedant diagnozuoti ligą, reikėtų įsitikinti, kad netinkama vieta ir nepalankūs orai nėra atsakingi už ankstyvą lapų rudumą.

Kategorija: