Neapsigaukite dėl jo pavadinimo: vasarinė alyvinė (Buddleja) nėra gimininga tikrajai alyvai (Syringa). Dekoratyvinis krūmas kilęs iš subtropinių ir atogrąžų pasaulio regionų ir dėl savo polinkio daugintis laikomas neofitu Europoje.
Vasarinė alyvinė mėgsta šiltą ir saulėtą
Buddleia mėgsta saulę
Pagal savo kilmę vasarinė alyvinė, kurią knibžda stulbinantis drugelių skaičius, ypač mėgsta šiltas ir saulėtas vietas, kur tikrai gali puikuotis vešliais žiedais. Geriausiu atveju, priklausomai nuo veislės, iki keturių metrų aukščio ir tokio pat pločio krūmas auga ir ant gerai nusausintos lengvos dirvos. Idealiu atveju prieš sodindami jį taip pat praturtinote subrendusiu kompostu. Jei saulės nėra, vasarinė alyvinė dera ir šviesiame pusiau pavėsyje – tačiau ji neturi būti pavėsinga, augalas taip pat nemėgsta sunkios, priemolio dirvos.
Vieta priklauso nuo veislės
Be to, optimali vasarinių alyvų vieta vis tiek priklauso nuo rūšies ir veislės. Daugelis populiarių veislių, pavyzdžiui, Buddleja davidii su savo kultivuotomis formomis, yra gana nereikli, taip pat klesti skurdžioje, žvyringoje dirvoje. Kiti – pavyzdžiui, geltonoji vasarinė (Buddleja x weyeriana) ir rutulinė vasarinė (Buddleja globosa) yra labai jautrūs šalčiui, todėl jų nereikėtų sodinti sode. Tačiau pakankamai didelėje sodintuvėje šios veislės yra labai gerose rankose.
Dizaino variantai su vasarine alyvine
Vasarinė alyvinė tinka sodinti daugiametes lysves ir apvadus, taip pat naudoti kaip pavienį augalą. Kadangi apatinėje dalyje dekoratyvinis krūmas dažnai būna plikas, jį galima labai gerai apsodinti žemesniais daugiamečiais augalais ar vasarinėmis gėlėmis.
patarimai
Dėmesio: vasarinėms alyvoms reikia daug vietos! Priklausomai nuo veislės, krūmai užauga iki keturių metrų aukščio ir lygiai taip pat platūs – jei nenorite jų nuolat pjauti, renkantis vietą jau reikėtų atsižvelgti į numatomą dydį.