Gražiame sode paprastai auga įvairių augalų įvairovė. Visžaliai krūmai ir (arba) spygliuočiai suteikia tam tikros spalvos žiemą. Eglė – ne pats blogiausias pasirinkimas, tačiau ją reikėtų rinktis atsargiai.
Cukraus kepalo eglė yra ypač populiari tarp sodininkų mėgėjų
Kokios rūšys yra ypač tinkamos?
Ypač populiari ir labai dekoratyvi sodui eglių rūšis – baltosios eglės porūšis – cukrinė eglė (bot. Picea glauca conica). Jos karūna primena cukraus kepalą, todėl jos pavadinimas. Užauga maždaug trijų metrų aukščio ir telpa ne per dideliame sode. Norint išlaikyti formą, genėti nereikia.
Jei turite šiek tiek daugiau vietos, eglė gali būti ir kiek didesnė, pavyzdžiui, skėtinė eglė (bot. Picea breweriana), kurios plotis apie šešis metrus, o aukštis – apie dešimt metrų. Jos kabantys šoninės šakos suteikia jai gana elegantišką išvaizdą. Soduose dažnai aptinkama ir serbinė eglė (bot. Picea omorika).
Ežiukas eglė (bot. Picea glauca Echiniformis) tinka ir labai mažiems darželiams, tinka net kapams apželdinti ar aptaisyti. Kiaulė yra tik apie centimetrų aukščio ir sferinio ataugos. Jie gali būti su žaliais spygliais arba kaip mėlynai žalios kiaulės eglės.
Įdomios eglių rūšys sodui:
- Ežys (bot. Picea glauca Echiniformis)
- Skartelinė eglė (bot. Picea breweriana)
- Serbinė eglė (bot. Picea omorika)
- Nykštukinė eglė (bot. Picea glauca conica)
Į ką reikia atsižvelgti sodinant egles?
Nesodinkite eglių per arti vienas kito, bet ir ne per arti kitų augalų. Viena vertus, šiems medžiams reikia pakankamai vietos, kita vertus, krintantys spygliai veikia dirvą, todėl ji šiek tiek parūgštėja ir tai toleruoja tik keli kiti augalai. Be to, niekada neturėtumėte sodinti eglės ten, kur anksčiau stovėjo eglė, tai nieko gero neduos.
patarimai
Mažam sodui geriau rinktis žemaūgę eglės formą, didelėms rūšims reikia pakankamai erdvės, kad gražiai atrodytų. Jie taip pat labai jautrūs vėjui.