Passiflora, kadangi pasifloros gėlė yra botaniškai teisinga, yra kilusi iš Pietų Amerikos žemyno tropinio ir subtropinio klimato juostų. Nepaisant to, jis gana nejautrus čia vyraujančiai temperatūrai ir stropiai žydi, jei turi saulėtą ir apsaugotą vietą. Tačiau pasifloros gėlė nėra atspari.
Pasiflorų atneškite prieš žiemą
Tiesa, kai kurios veislės, dažnai hibridai, laikomos tam tikru mastu atspariomis; nors net veisėjai pripažįsta, kad šis nejautrumas galioja ne kiekvienam egzemplioriui. Jei turite veislę, kuri buvo paskelbta atsparia, žinoma, galite pabandyti ją peržiemoti lauke. Tačiau savo Passiflora turėtumėte tinkamai supakuoti, bent jau šaknys turi būti šiltos. Jei nušąla viršutiniai ūgliai, nieko baisaus: kitą pavasarį augalas tiesiog vėl išdygs. Tačiau užšalusios šaknys neišvengiamai lems aistros gėlės mirtį. Geriau žaiskite saugiai ir įneškite augalą į patalpą. Čia geriausiai žiemoja šviesioje ir neužšąlančioje, bet vėsioje patalpoje, kurios temperatūra ne didesnė kaip 10 °C.
priežiūra žiemą
Vėsus žiemos miegas žymiai sumažina priežiūros priemones. Trąšų kiekį sumažinkite nuo rugpjūčio pradžios/vidurio, o rugsėjo mėnesį visiškai nustokite tręšti. Žiemą pasiflorą reikėtų tik laistyti, bet daug rečiau ir ne taip gausiai kaip vasarą. Kai kurie geltoni lapai yra visiškai normalūs, tačiau jų vis daugėja ir augalas apskritai atrodo gana sustingęs, patikrinkite, ar nėra įvairių ligų. Jei reikia, dar šiek tiek palaistykite (jei žemė per sausa) arba patręškite dar kartą. Nuo vasario/kovo jūs vėl pradedate pilną priežiūros programą – bet lėtai, kad Passiflora pamažu nusiteiktų pavasariui.
Patarimai ir gudrybės
Kadangi pasifloros gėlės dažniausiai užauga labai didelės, rudeninio genėjimo apeiti negalima – kitaip vijoklinio augalo nebūtų galima perkelti į žiemos patalpas. Tačiau nesijaudinkite: radikalus genėjimas netgi palengvins peržiemojimą, nes tada augalui reikia mažiau šviesos.