Dėl greito ir energingo augimo vyšnių lauras per trumpą laiką suformuoja tankias, visžales gyvatvores. Gerai toleruojamas genėjimo ir gana lengva priežiūra, laurų vyšnia taip pat išpjauna dailią figūrą kaip patrauklus vienišas augalas.
Populiarus dėl didžiulio noro augti
Tinkamu sodinimo atstumu ir optimaliomis sąlygomis vyšnių lauras per kelerius metus suformuoja aukštą ir nepermatomą sodo ribą. Krūmas per metus užauga apie trisdešimt penkiasdešimt centimetrų ir, priklausomai nuo rūšies, nekarpytas ir laisvai augantis gali pasiekti iki septynių metrų aukščio.
Žemę dengiančių rūšių aukštis auga minimaliai, tačiau plotis auga iki keturiasdešimties centimetrų per metus. Nepatrauklius sodo kampelius, kuriuose beveik niekas daugiau nežydi, galima nesunkiai apželdinti vyšnių laurais.
Nereikli mediena
Tai pačiai botaninei genčiai kaip ir vyšnios bei slyvos priskiriamos lauro vyšnios yra gana nereiklios ir gerai auga pavėsyje arba daliniame pavėsyje. Tai svarbu gyvatvorėms, nes sąlygos retai būna vienodos visose objekto vietose. Vyšnių lauras taip pat toleruoja trumpalaikes sausras ir dėl stiprios šaknų sistemos klesti net aukštų medžių šaknų tinkle.
Energingo krūmo trūkumas
Sodindami gyvatvorę turėkite omenyje, kad pasiekusi norimą aukštį ji toliau sparčiai augs. Tada jis turi būti reguliariai apkarpomas bent kartą per metus, kad per daug neužaugtų virš galvos.
Patarimai ir gudrybės
Kadangi laurų vyšnia auga taip greitai, medis gali labai sumažinti ir taip ribotą mažo sodo plotą. Patartina rinktis veislę, kuri auga kiek lėčiau, o vyšnių laurą genėti du kartus per metus.