Gėlių pievos nereikalauja tiek priežiūros, kiek veja, kurią tenka pjauti bent keturis–šešis kartus per metus, taip pat reguliariai tręšti ir laistyti. Tačiau pievų negalima palikti savieigai, kitaip jos apaugs.

Reguliarus šienavimas užtikrina biologinę įvairovę

Šis renatūravimas yra visiškai natūralus procesas, dėl kurio pievai būdingas vaistažoles ir žydinčius augalus iš pradžių išstumtų konkurencingesni augalai. Visų pirma, buvusią pievą apaugs krūmai ir krūmai (pvz., gervuogės), taip pat lengvai plintantys ir greitai augantys medžiai, tokie kaip klevas ir beržas. Tarpusavyje ypač klesti užsispyrusios žolės. Šį vystymąsi galima sustabdyti tik taikant priežiūros priemones, įskaitant pjovimą. Šienavimas užtikrina, kad konkurencingi augalai bus nustumti atgal ir suteikiama galimybė augti subtilesnėms gėlėms ir žolėms.

Tinkamas metas pjauti

Tinkamas laikas pjauti yra būtinas. Jei įmanoma, pievą pjaukite tik tada, kai gėlės ir žolelės pražydo ir yra sveikos. Taip užtikrinate, kad norimų augalų sėkloms užtektų šviesos ir erdvės dygti – sėklos sudygsta praėjus maždaug trims keturioms savaitėms po šienavimo (dauguma pievų gėlių dygsta šviesoje) ir išauga į naujus žiedus bei žoleles. Pievos tradiciškai šienaujamos birželio antroje pusėje ir rugpjūtį.

Natūralios pievos priežiūra avių ar žąsų

Žinoma, pievoms pjauti negalima naudoti įprastos vejapjovės, nes su tokia užduotimi ji būtų beviltiškai priblokšta. Juk augalai stropiai auga iki pirmojo šienavimo birželio pabaigoje ir iki tol pasiekia nemažą aukštį. Įprastai per tankmę galima prasibrauti tik dalgio pagalba. Tačiau tai yra fiziškai gana sunkus ir, priklausomai nuo pievos dydžio, gali virsti gana didele užduotimi. Galbūt jums gali padėti ir žinomas ūkininkas su traktoriumi ir žoliapjove, kitu atveju – priklausomai nuo pievos rūšies – kruopščiam tvarkymui tinka ir ganomi gyvuliai. Ypač nereiklios yra avys ir ožkos, bet gana nereiklios ir žąsys. Kita vertus, arklių pievos turi atitikti griežtus reikalavimus, nes gyvūnai yra palyginti išrankūs (ir jautrūs).

Patarimai ir gudrybės

Žinoma, nebūtina pačiam būti avių ar ožkų šeimininku – gal draugas ar kaimynas norėtų laikyti gyvulius, bet neturi tam vietos? Taip sutaupysite daug darbo ir maitinimo išlaidų.

Kategorija:

Žolelių