Niekas neatsiranda iš nieko, kaip sakoma sode – štai kodėl veja, daržovės ir žydintys augalai uoliai tręšiami, kad jie kuo geriau vešėtų. Tačiau tai, kas tinka intensyviam naudojimui sode, daugeliui pievų gali pasirodyti iš esmės neteisinga.
Tręšimas priklauso nuo pievos rūšies
Iš esmės klausimą, kaip tręšti pievą, galima suskirstyti į tokią formulę: Tręšiamos tik intensyviai žemės ūkiui naudojamos pievos ir turtingos pievos, nes jos turi didelį maistinių medžiagų poreikį, todėl jas reikia grąžinti su trąšomis. Tačiau tai, kas tinka arklių ir galvijų ganykloms, taip pat riebioms pievoms, gali būti mirtina, ypač skurdžiose ar sausose pievose. Šiose pievose yra ypač daug pievų gėlių ir žolelių bei palyginti nedaug žolių, tačiau jos išsilaiko tik tol, kol dirva išlieka skurdi ir neturtinga maistinių medžiagų. Kuo prastesnis dirvožemis, tuo pieva įvairesnė ir turtingesnė rūšimis. To priežastis yra didelis skirtumas tarp greitai augančių, konkurencingų žolių ir augalų, kurie dėl papildomų trąšų tiesiog išstumia jautresnius ir lėčiau augančius augalus.
Kaip ir kuo tręšti
Nepaisant to, skurdžioms pievoms retkarčiais prireikia ir trąšų, kurių kas dvejus trejus metus gauna kalkių pavidalu. Intensyviai žemės ūkyje naudojamos pievos (ypač šienavietės ir ganyklos) gali būti tiekiamos su specialiai atitinkamiems poreikiams pritaikytomis pramoninėmis pievų trąšomis arba natūraliomis, organinėmis trąšomis. Yra keletas variantų, ypač gera alternatyva yra mėšlas. Mėšlą reikėtų berti pavasarį – o svarbiausia – dozuoti saikingai, kitaip bus naudingos ypač piktžolėms. Dėl šios priežasties žmonės džiaugiasi tik tada, kai žolė jau pradeda augti. Be skystojo mėšlo, kaip pievų trąšą galima naudoti ir kompostą, ypač jei jis buvo sumaišytas su akmens miltais (14,13 €). Kita vertus, tvarto mėšlas yra mažiau tinkamas, nes ant pievos susidaro sandarus sluoksnis, kuris neleidžia augalams augti. mėšlas naudingas tik naujai sukurtoms pievoms, nes tai turi apsauginį poveikį jauniems augalams. Tačiau kad ir kaip būtų tręšiama, prieš kiekvieną tręšimą pievą reikia akėti arba skarifikuoti, kad maisto medžiagos patektų į supurentą dirvą.
Patarimai ir gudrybės
Kai kurie sodininkai ir ūkininkai prisiekia tręšdami savo pievas mulčiuodami. Smulkiai sukapota žolė paliekama pievoje, kur suyra ir išskiria maisto medžiagas. Metodas turi tam tikrų privalumų, bet ir rimtų trūkumų, jei jis netinkamai naudojamas.