Nekyla abejonių: klasikinės vejos priežiūra yra daug daugiau laiko ir sudėtingesnė nei pievos. Nepaisant to, pievos nereikėtų palikti sau, nes viena vertus, nukenčia rūšių įvairovė, kita vertus, jos grožis ir tinkamumas naudoti.
Pievas būtina reguliariai šienauti
Svarbiausia priežiūros priemonė – šienavimas. Pievas – kad ir kokias – reikėtų šienauti bent kartą per metus, geriau du ar net tris kartus. Šienauti būtina, antraip jautrios ir nelabai ryžtingos pievų gėlės bei vaistažolės pasikeis tvirtesnėmis rūšimis ir greitai išnyks. Iš esmės šienavimas yra piktžolių kontrolės forma. Tačiau įsitikinkite, kad pjauti yra tinkamas laikas. Norėdami tai padaryti, pažiūrėkite į esamų pievų gėlių ir žolelių žydėjimo būseną: Jei dauguma jų nuvyto, galite pjauti. Iškarpas palikite kelioms dienoms, kad subrendusios sėklos nukristų ant žemės. Tačiau po to auginiai tikrai turėtų būti pašalinti.
Tręšti pievas – taip ar ne?
Įprastų gėlių pievų, kurios stovi tik vietoje vejos, iš tikrųjų tręšti nereikia – atvirkščiai, nes tręšimas, priklausomai nuo pievos rūšies, gali turėti žalingų pasekmių. Prieš pradėdami galvoti apie tręšimą, turėtumėte atidžiai išanalizuoti savo pievą ir turėti trąšų kiekį, pritaikytą jūsų poreikiams. Galite paimti dirvožemio mėginį, bet taip pat galite atidžiau pažvelgti į ten augančius augalus. Kai kurios pievų gėlės klesti gana turtingoje dirvoje, todėl joms karts nuo karto prireikia azoto trąšų (pvz., pievų ramunės, kiaulpienės, ramunės), o kitos renkasi liesą dirvą. Tačiau visada galioja nykščio taisyklė, kad kuo daugiau žolės auga, tuo turtingesnė dirva – skurdžioje pievoje yra didesnė įvairovė.
liepų pieva
Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į vadinamuosius indikatorinius augalus: kiaulpienės, dilgėlės, dobilai, sofažolė ir panašiai – tai turtinga dirva, kurią reikia retinti. Rūgščiose dirvose ypač klesti tokie augalai, kaip žvirbliai, miškinės voveraitės, pievinės rūgštynės, našlaitės, šuninės ramunėlės ar triušio dobilai. Pastebėję tokį augimą, galite jį atremti naudodami natūralias kalkes. Geriausias kalkinimo metas – pavasaris, nors šią priemonę galima atlikti ir rudenį.
Patarimai ir gudrybės
Jei sukūrėte naują pievą, jums reikia šiek tiek kantrybės. Gali praeiti keleri metai, kol susiformuos tvirta augalų bendrija. Jei įmanoma, nedelsdami atsėkite plikas vietas, kad nenusėstų ir neišplistų nepageidaujamos piktžolės.