Vyšnios kamieną, šakas ir šakeles iš išorės saugo žievė. Dažnai žievė yra užkrėsta grybelių ar bakterijų. Sveikam medžiui svarbu išlaikyti sveiką vyšnių žievę.
Sveika žievė
Šaltuoju metų laiku vyšnią iš tolo galima atpažinti iš žievės. Sveika vyšnios žievė lygi ir blizga, ant jaunų šakelių žalia, ant senesnių šakelių – nuo pilkos iki rausvai rudos spalvos, joje yra rūdžių spalvos horizontalių juostelių. Terminas „žievė“ paprastai tapatinamas su terminu „žievė“. Tačiau žievė yra tik išorinė juoda žievės dalis, kuri palaipsniui tarsi žiedas atsiskiria nuo kamieno. Todėl jis vadinamas „Ringelbarke“.
Serganti žievė
Vyšnių ligos dažnai yra grybelinės infekcijos, pažeidžiančios žievę. Esant vaismedžių vėžiui, pažeistos vietos išdžiūsta, plyšiuose sutrūkinėja žievė, susidaro audinių ataugos. Valso liga pasireiškia tuo, kad žievės paviršius karpos, pasikeičia spalvos, skęsta, iš jos išteka dantenų srautas. Pažeistos vietos turi būti pašalintos ir sunaikinti.
Sužalota žievė
Kad žievė išliktų sveika, reikėtų kiek įmanoma vengti žalos. Jei įpjovimų nepavyks išvengti, pvz. B. skiepijant ar skiepijant, taip pat kasmet genint, svarbu gera žaizdų priežiūra. Pjūvis visada turi būti padarytas aštriu peiliu.
Patarimai ir gudrybės
Žievės sužalojimus uždaro vadinamasis kalio audinys, kuris skatina žaizdos gijimą. Priklausomai nuo žaizdos dydžio, susidarę randai išlieka matomi keletą metų.