- Savojos kopūstai, gražiausi iš kopūstų rūšių
- Savojos kopūstai lauke auga nuo gegužės mėnesio
- Patarimai ir gudrybės
Daržovės Lapiniai žalumynai, švieži iš sodo, yra labai madingi nuolatinių ir nerimą keliančių diskusijų apie galimą genetinį maisto manipuliavimą laikais. Kiekvienas, turintis pasėlių sodą, vis mieliau užsiaugina daržoves, čia žino, kas yra augale.

Savojos kopūstai, gražiausi iš kopūstų rūšių
Populiari kopūstų rūšis – savojos kopūstai, kuriuos nesunku atpažinti iš garbanotų ir banguotų lapų. Maisto istorijos požiūriu palyginti jauna daržovė – mūsų soduose auginama tik nuo XVIII amžiaus, o baltagūžiai ir raudonieji kopūstai valgiaraštyje jau nuo XI amžiaus – yra tvirta daržovė, kurios derlių galima skinti ištisus metus. . Gurmanai vertina jo švelnius lapus, kuriuos namų virtuvėje galima apdirbti įvairiais būdais. Be to, akis valgo, savojos lapai atsiskleidžia labai dekoratyviai. Beje, jis gali būti valgomas dar visiškai neprinokęs. Net jei jis dar neturi tvirtos galvos, tai užtikrina gerą skonio potyrį
Savojos kopūstai lauke auga nuo gegužės mėnesio
Sodininkui pomėgiui prasminga perkant sėklas ieškoti įvairių veislių, kad savojo kopūstais galėtumėte mėgautis ištisus metus. Skirtingos veislės leidžia auginti anksčiau, vėliau ir vidutiniškai. Metų laikai suteikia veislėms pavadinimus. Sodininkai skiria ankstyvąsias, vasarines, rudenines ir žiemines savojas.
Norint auginti ant palangės arba, jei yra, šiltnamyje, reikėtų sėti kovo – gegužės mėnesiais. Nuo gegužės jis gali būti eksponuojamas lauke. Sodininkas turėtų sodinti į kalkingą dirvą, savojos mėgsta pH nuo 6,5 iki 7,5. Savojai patinka švara ir drėgna. Reguliarus kopūstų laistymas ir pjaustymas yra būtini, kad jie klestėtų. Jai reikia ir maisto: už trąšas jis apdovanoja stipresnį augimą.
Patarimai ir gudrybės
Norint padidinti savojos kopūstų derlių, tręšiant verta naudoti organines trąšas. Tai leidžia augalui dar stipriau augti. Sėjomainos laikymasis yra svarbus sodininkystės sėkmei. Savojos tame pačiame plote vėl galima auginti tik trečiaisiais metais. Bulvės, žirniai arba pupelės laikomos palankiomis priešsėliais. Jei nesilaikoma sėjomainos, kyla ligų pavojus. Pavojingiausia liga laikoma šlakšaknis, kurią sukelia gleivinis pelėsis. Grybų sporos dirvoje gali išgyventi iki dešimties metų. Jei liga pasireiškia, reikia nuodugniai kovoti su ja.
Pirmojo tręšimo sodininkas turėtų palaukti tris savaites po savojos pasodinimo. Kopūstams augant reikia reguliariai tręšti. Ekspertai rekomenduoja tris ar keturias dozes.