Jei mimoza nežydi, nevysta žiedų ar net miršta, liga retai būna atsakinga. Beveik visada mimozoms susergama dėl prastos priežiūros arba nepalankios vietos. Kenkėjų užkrėtimas taip pat dažnai atsiranda dėl netinkamos priežiūros.
Mimozų ligos beveik visada kyla dėl priežiūros klaidų
Ligos atsiranda dėl priežiūros klaidų
Šaknų puvinys ir ūglių puvinys yra dažniausios mimozų ligos. Juos visada sukelia per didelė drėgmė.
Vėliausiai, kai pagelsta lapai, reikia būti budriems ir pamatyti, ar šaknies gniūžtė nėra per šlapia. Tokiu atveju persodinkite augalą į sausesnį substratą ir kurį laiką palaikykite mimozą sausesnę. Kartais augalą vis tiek galima išsaugoti.
Tinkamai prižiūrėti mimozą
Kad išvengtumėte tokios ligos kaip šaknų puvinys, tinkamai laistykite mimozą. Niekada neleiskite šakniavaisiui visiškai išdžiūti, tačiau būkite atsargūs, kad jis per daug nesušlaptų.
Laistykite tik tada, kai dirvos paviršius išdžiūvo kelis centimetrus. Kad būtumėte saugūs, atlikite pirštų testą. Nepalikite vandens lėkštėje ar sodintuvėje, nedelsdami nupilkite.
Persodindami į vazono dugną įdėkite drenažo smėlio ar žvyro sluoksnį, kad mimozos šaknys nestovėtų tiesiai vandenyje.
Ką daryti užkrėtus kenkėjais?
Raudonosios voratinklinės erkės yra tikra mimozos problema. Juos galima atpažinti iš mažų tinklelių, atsirandančių ant lapų pažasčių. Kenkėjai čiulpia lapus, todėl jie pagelsta arba nukrenta.
Užkrėtimą sukelia per sausas oras patalpoje. Galite to išvengti suteikdami daugiau drėgmės, pastatydami atvirus vandens dubenėlius.
Jei yra užkrėtimo, galite pabandyti nuplauti voratinklines erkes purškimo srove. Tačiau visų kenkėjų nepagausi. Prekyboje yra kovos su ja priemonių, kurios įspraustos į žemę ir pašalinamos per lapus.
patarimai
Mimozos neauga labai aukštos. Su optimalia priežiūra jie gali pasiekti iki 50 centimetrų dydį. Jei jie retkarčiais numeta kelis lapus, tai normalu, o ne ligos požymis.