Kas yra keliavęs per tolimą Sibirą, žino beveik nesibaigiančius beržynus, kurie vaizdingai ir neabejotinai apibūdina ten esančią panoramą. Tai, kad medžiai ne tik atlaiko ekstremalias šio atšiauraus klimato sąlygas, bet net ir intensyviai auga bei klesti, jau suteikia informacijos apie tai, kaip beržas ištveria žiemą savo gimtuosiuose regionuose.

Beržo būklė žiemą
Žiemos mėnesiais kitas žydėjimas jau snaudžia beržų šeimoje. Mat kačiukai patinai susiformuoja jau rudenį, bet atsidaro ne iš karto, o iš pradžių išgyvena žiemą. Kitą pavasarį moteriškos gėlės atsiranda ant naujų jaunų to paties medžio ūglių, kad vėjo apdulkinimas vyktų greitai ir efektyviai. Šis itin sėkmingas dauginimo būdas paverčia beržą vienu iš vadinamųjų pionierių augalų. Net skurdus dirvožemis, stiprus šaltis ir nepalankios sąlygos netrukdo šiems medžiams vešliai plisti.
Beržai šaltyje ir sniege
Rudenį beržui lapus nuspalvinus intensyviai aukso geltonumo spalva, o mėnesiams bėgant galutinai juos numetus, jis be problemų išgyvena net ir atšiaurias žiemas. Išgyvenęs gyvūnas yra ypač atsparus šalčiui ir ištvermingas.
Iš tiesų, priklausomai nuo rūšies, medžių atsparumas šalčiui siekia iki – 45 laipsnių Celsijaus. Tai taikoma, pavyzdžiui, sidabriniam beržui, kuris dažniausiai sutinkamas Vokietijoje, taip pat gana plačiai paplitęs pūkuotasis beržas. Nors tai labai šviesos reikalaujantys augalai, jie gali ilgai ištverti debesuotas žiemos dienas ir dalinį pavėsį. Net ir labai jauni medžiai jau yra apsiginklavę atsparumu, kuris bent jau būdingas Betula genčiai, kaip ir jų blizgantis baltas kamienas.
Tinkama beržo priežiūra žiemą
Kai jo filigraniškos šakos yra padengtos sniegu, beržas sode yra bent toks pat patrauklus vaizdas šaltomis žiemos dienomis, kaip ir su vešliais vasaros žaliais lapais. Norint optimaliai prižiūrėti vaizdingą medį, šaltuoju metų laiku nėra daugiau įsipareigojimų nei kitais sezonais. Tačiau žiemą reikėtų susilaikyti nuo beržo genėjimo, nebent tai būtina. Rudenį genėjimą geriau perkelti į sausas ir nešaltas dienas.