Yra daugybė sodui ar kubiluose laikomų klevų rūšių, kurios daugiausia auginamos dėl gražios, raudonos spalvos lapijos. Du žinomiausi atstovai tikriausiai yra raudonasis klevas (Acer palmatum), kurio yra daug skirtingų veislių, ir raudonasis klevas (Acer rubrum), kilęs iš Šiaurės Amerikos. Nors japoninis klevas paprastai džiugina raudona lapija visą vasarą, raudonasis klevas savo spalvų žaibą parodo tik rudenį. Tačiau abu gali tapti žali dėl skirtingų priežasčių.

Daugeliui japoninių klevų žalinimas yra normalus
Visų pirma: esant daugeliui raudonojo japoninio klevo veislių, visiškai normalu, kad medžiui raudoni lapai rodomi tik tada, kai pumpuojasi ir rudenį. Vasarą lapai natūraliai žali. Šios veislės apima, t. tokie populiarūs variantai kaip „Kotohime“ arba „Deshojo“. Tik keli raudoni japoniniai klevai per visą auginimo sezoną turi ryškią raudoną spalvą. Gana mažai žaliuojantys japoniniai klevai apima u. 'Atropurpureum', 'Fireglow', 'Bloodgood', taip pat įvairios Dissectum veislės (įskaitant populiariąją 'Granatą').
Yra daug galimų žalinimo priežasčių
Kita vertus, žalinimas, žinoma, taip pat gali turėti įvairių priežasčių, kurios dažniausiai randamos netinkamoje vietoje, per daug ar per mažai saulės šviesos ir (arba) netinkamo tręšimo. Dėl to japoninis raudonasis klevas per anksti sužaliuoja, o Kanados raudonasis klevas – rudeninės spalvos trūkumą.
Netinkama vieta
Saulės šviesos trūkumas arba nepakankamas kiekis dažniausiai lemia bent jau silpnai ryškią ar net visai neegzistuojančią rudens spalvą. Iš esmės klevams galioja tokia taisyklė: kuo daugiau danguje šviečia saulė, tuo intensyviau nusidažo lapų spalva. Tačiau tai jokiu būdu nėra bendra taisyklė, nes daugelis klevų rūšių renkasi pusiau pavėsingą vietą ir į tiesioginius saulės spindulius reaguoja želdindami.
Netinkamas dirvožemio pH
Kita priežastis, kodėl lapija pasidaro žalia, yra neteisinga pH vertė. Klevai labiau mėgsta šiek tiek rūgštų, o ne neutralų substratą ir tampa žali, kai tik tampa šarminiai. Tokiu atveju dirvą pagerinti padeda rūgšti rododendrų žemė.
Stiprios azoto trąšos
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, per intensyvus tręšimas – ypač azotu – lemia lapijos išblukimą. Klevus, nesvarbu, kokios rūšies ir veislės, reikėtų tiekti tik labai saikingai ir geriausia su organinėmis trąšomis.
patarimai
Deja, natūraliai žaliuoti gali ir senesni egzemplioriai – jaunesni, raudonlapiai klevai dažnai būna intensyvesnės spalvos ir bėgant metams ją praranda.