Gamtoje yra apie 100 skirtingų laukinių rožių rūšių ir daug daugiau hibridų. Rožes žmonės augina daugiau nei 2000 metų, todėl šiandien yra tūkstančiai veislių – nuo mažyčių žemės dangų iki didelių krūmų ir metro aukščio vijoklinių rožių.

Sienos ir sienos gali būti gražiai papuoštos vijoklinėmis rožėmis

Rožės buvo auginamos daugiau nei 2000 metų

Pirmosios sodo rožės tikriausiai buvo auginamos Artimuosiuose Rytuose ir išplito į likusią Europą per senovės Graikiją ir Romą. Pirmosios rūšys buvo prancūziškoji rožė (Rosa gallica), damaskinė rožė (Rosa damascena) ir Rosa alba. Tai ištvermingos ir intensyviai kvepiančios padermės, tačiau žydi tik kartą per metus. XVII amžiuje olandų ir prancūzų selekcininkai sukryžmino Alba ir Damasko rožes, kad sukurtų stambiažiedes veisles su daugiau nei 100 žiedlapių. Kininės rožės (Rosa chinensis) į Europą atkeliavo maždaug nuo 1780 m. ir nuo to laiko buvo kryžminamas su Europos rūšimis. Tokiu būdu buvo sukurta daugybė naujų rožių rūšių.

Laukinių ir auginamų rožių yra daugybė tūkstančių

Galima išskirti įvairias rožių grupes. Laukinės rožės ir jų hibridai yra dideli, išlenkti, pakibę krūmai. Šios tik kartą, dažniausiai pavasarį, neša paprastus, stipriai kvepiančius žiedus. Iš to rudenį išsivysto dekoratyvinės erškėtuogės. Taip pat skiriamos senos ir šiuolaikinės sodo rožės, kurių veislės, taip pat žinomos kaip istorinės rožės, atsirado iki 1867 m. Šiuolaikinėms rūšims priskiriami vadinamieji arbatiniai hibridai (stambiai žydinčios krūminės rožės), floribundinės rožės (krūminės žydinčios rožės) ir įvairios žemaūgės krūminės rožės.

Vijoklinių rožių grupė taip pat labai įvairi

Vijoklinės rožės yra ne vijokliniai augalai tikrąja prasme, o tik krūminės rožės su ypač ilgais ūgliais. Jie turi ilgus, labai stiprius ūglius ir stambius žiedus, kurie, priklausomai nuo veislės, būna pavieniai arba susikaupę mažose kekėse. Kai kurios žydi tik vasarą (vijoklinės rožės, kurios žydi vieną kartą), tačiau daugelis yra daugiažiedės rūšys, kurios žydi gerai iki rudens (vijoklinės rožės, kurios žydi dažniau). Vadinamosios ramblerinės rožės yra stipriai besiskleidžiančios vijoklės, kurios dažniausiai vasaros pradžioje išsiskleidžia smulkiais žiedais didelėmis kekėmis.

Kuri vijoklinių rožių veislė tinka mano sodui?

Kaip ir visos rožės, vijoklinės rožės taip pat yra gana jautrios ir reikalauja kruopštaus priežiūros, be geros vietos. Visų pirma, istorinės veislės šiandieninėmis sąlygomis yra gana jautrios ligoms, juk jos buvo auginamos visiškai skirtingomis oro ir dirvožemio sąlygomis. Todėl jiems reikia ypač intensyvios priežiūros. Vietoj to galite pasirinkti tvirtesnes rožių veisles. Geras to požymis yra ADR antspaudas, vadinamasis Rosen-TÜV, kuriame naujai išvestos rožės yra griežtai tikrinamos.

Kuo skiriasi rambler rožės ir vijoklinės rožės?

Didelę vijoklinių rožių grupę apytiksliai galima suskirstyti į vijoklinius ir alpinistus. Rambler rožės turi ypač ilgus ir minkštus ūglius, todėl joms būtinai reikia papildomos paramos. Kita vertus, alpinisto ūgliai yra stiprūs ir dažniausiai dygliuoti ir be pagalbos tam tikru mastu gali augti vertikaliai. Rambler rožės paprastai formuoja daug ilgesnius ūglius nei alpinistai.

Laipiojančioms rožėms reikia laipiojimo priemonių

Ramblers idealiai tinka apželdinti ištisus medžius, bet taip pat puikiai tinka sodinti pavėsinėse, pavėsinėse ir pan. Kita vertus, alpinistai neužauga tokie aukšti kaip ramblerinės rožės, todėl juos geriausia auginti ant grotelių ar arkų. Kad ir kokias groteles jums labiau patinka, be jų jūsų vijoklinė rožė išaugs kaip krūmas – iš tikrųjų taip ir yra. Ūgliai visada pririšami prie laipiojimo pagalbinės priemonės su rafija ar kita minkšta medžiaga, nes negali saugiai išsilaikyti – stiprus vėjo gūsis ir neprisegta vijoklinė rožė bus nuplėšta nuo jos laipiojimo priemonės.

Dizaino variantai su vijoklinėmis rožėmis

Atminkite, kad ne visos rožės žydi vienu metu. Todėl rinkitės vijoklinių rožių veisles su skirtingu žydėjimo laiku, kad jų žydėjimu galėtumėte džiaugtis visą vasarą. Be to, veislės pasiekia skirtingus aukščius, į kuriuos taip pat reikėtų atsižvelgti planuojant sodą. Pavyzdžiui, namo sieną galite apželdinti įvairiomis vijoklinėmis ir slankiojančiomis rožėmis, tačiau vijoklines rožes galite derinti ir su sodo rožėmis. Vietoj to, vijoklinės rožės apželdina sieną ar gyvatvorę, o mažesnės krūmų rožės yra išdėstytos pirmame plane.

Laipiojančios rožės kartu su kitais augalais

Kai rožės stovi atskirai arba dalis sodo skirta tik vienos rūšies augalams, tai gali greitai pasidaryti nuobodu. Rožės yra bendruomeniškos ir puikiai dera su mažesniais augalais, jei jos nekonkuruoja su jomis dėl šviesos ar maistinių medžiagų. Daugelis mažesnių pelargonijų rūšių puikiai papildo rožes, tačiau klematis taip pat yra geras kompanionas augalas. Vijoklinis augalas, dar vadinamas klematis, daugiau spalvų suteikia vasarą, kai vijoklinės rožės žydėjimas būna ne toks intensyvus.

Kubiluose auginkite jautrias vijoklines rožes – geriausias veisles

Laipiojančias rožes galima auginti net prie sienos dideliuose kubiluose ar pusvamzdžiuose. 'New Dawn' yra viena iš geriausių ir energingiausių šiuolaikinių vijoklinių rožių su sidabriškai rožinių žiedų kekėmis; 'White Cockade' auga gana lėtai, o tai neabejotinai yra sodintuvo pranašumas. 'Danse de Feu' turi daugiažiedžius, pusiau dvigubus ryškiai oranžinius raudonus žiedus ir netgi tinka šiaurinei sienai.

patarimai

Nors rožės ir levandos dažnai sodinamos kartu, jos kaip sodinimo partneriai viena kitos nelabai papildo. Abu augalai kelia visiškai skirtingus reikalavimus vietai ir priežiūros reikalavimams: levandoms labiau patinka sausa ir maistinių medžiagų neturtinga dirva, o rožėms reikalingas humusingas ir šiek tiek drėgnas podirvis.

Kategorija: