Aromatinis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), amžinai žaliuojantis mėtų šeimos augalas, ir mūsų platumose yra viena populiariausių virtuvės žolelių. Augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, be didelių pastangų gali būti auginamas tiek sode, tiek vazonuose.
Kuo saulėčiau, tuo geriau
Iš savo tėvynės rozmarinas yra pripratęs prie saulės ir šilumos gausos – todėl jam labiau patinka tokia vieta namų sode. Kuo saulėtesnė ir labiau apsaugota pasirinkta vieta, tuo geriau jis jaučiasi. Esant tinkamoms dirvožemio sąlygoms, žolė taip pat puikiai auga iš dalies pavėsingose, bet šviesiose vietose. Tik pavėsingoje vietoje jo neauginti, ten jis susirgs ir galbūt numirs. Geriausiai tinka siena arba namo siena – jos suteikia tam tikrą apsaugą nuo bet kokio blogo oro – nukreiptos į pietus arba vakarus. Rozmarinas yra tik sąlyginai atsparus.
Prasta ir sausa dirva
Be saulėtos vietos, rozmarino krūmui taip pat reikia liesos ir gerai nusausintos dirvos. Ideali rozmarinų žemė yra puri, smėlinga ir šiek tiek humusinga, kurios pH vertės yra nuo neutralios iki šarminės. Geras kalkių kiekis užtikrina, kad žolė jaustųsi kaip namie, tačiau dirva neturi būti rūgšti ar per priemolio. Sunki dirva yra geras vandens rezervuaras, kurio rozmarinas visai nemėgsta – jis nori, kad būtų kuo sausesnis. Dėl vandens užteršimo šaknys pūva ir augalas galiausiai miršta. Tačiau jis labai gerai klesti ant akmeninių sienų arba žvyro lovose.
Patarimai ir gudrybės
Žolelių lysvėje rozmarinas puikiai jaučiasi kartu su kitomis Viduržemio jūros regiono žolelėmis, tokiomis kaip čiobreliai, levandos, šalavijai ar raudonėliai. Jie turi panašius vietos ir priežiūros poreikius, todėl vienas kitą puikiai papildo. Kita vertus, garstyčios, ridikai ar rapsai – netinkami sodo kaimynai.
IJA