Rozmarinas kilęs iš visžalių Viduržemio jūros regiono maquis ir per tūkstantmečius puikiai prisitaikė prie vyraujančių sąlygų. Tai taikoma ne tik klimatui, bet ir idealioms dirvožemio sąlygoms.
Kiek įmanoma smėlingesnis ir pralaidesnis
Pagal savo kilmę populiari virtuvės žolė mėgsta liesą, jei įmanoma, smėlėtą, gerai nusausintą ir sausą dirvą. Augalas išvysto labai plačiai išsišakojusias ir giliai siekiančias šaknis, kurios sugeba iš dirvos ištraukti drėgmę ir maisto medžiagas net iš kelių metrų gylio. Kad šaknys gerai įsiskverbtų į dirvą, žemė turi būti biri ir pralaidi. Rozmarinas nemėgsta sunkios, priemolio dirvos – ne tik todėl, kad negali ten natūraliai augti, bet ir todėl, kad tokia žemė labai gerai kaupia vandenį. Tačiau šiuo atžvilgiu labai jautrus augalas netoleruoja didelės drėgmės ar net užmirkimo.
Patarimai ir gudrybės
Kaip ir beveik visos Viduržemio jūros regiono žolelės, rozmarinas mėgsta dirvą, kurios pH yra nuo neutralaus iki šarminio – kalkių nuosėdos nekelia jokių problemų saulės gerbėjams. Todėl kartą ar du per metus galite nesijaudindami laistyti augalą vandeniu iš čiaupo arba patręšti kalkėmis.
IJA