Riešutmedis bėgant metams išauga į įspūdingo grožio – tiek ilgio, tiek pločio pasiekia didingą dydį. Kad užburiantį augalą galėtumėte auginti prie savo durų, sode reikia daug vietos. Turėdami išsamią informaciją, galėsite pasodinti graikinį riešutmedį, kuris teiks jums dešimtmečius malonumą!

Kas svarbu sodinant riešutmedį
Jei norite pasodinti graikinį riešutmedį, turite atsižvelgti į keletą dalykų:
- tinkamas laikas sodinti
- dirvožemio savybės
- reikiama erdvė (įskaitant atstumus)
- tiesioginis požiūris į sodinimą
Tinkamas metas sodinti riešutmedį
Iš esmės graikinį riešutmedį galite sodinti pavasarį, vasarą ar rudenį – švelniuose regionuose net iki lapkričio vidurio ar net ilgiau. Tačiau: Jauni riešutmedžiai yra jautrūs šalčiui, todėl patariame vengti paskutinių vėlyvųjų šalnų pavasarį ir pirmųjų ankstyvų šalnų rudenį.
Mūsų rekomendacija: pasodinkite graikinį riešutmedį balandžio viduryje arba kitu atveju rugsėjo/spalio mėn.
Svarbu, kad riešutmedį sodintumėte tik tada, kai dirva pakankamai šilta. Vadinasi, pavasarį spustelėjus šalčiui geriau palaukti dar kelias dienas, juk streso nėra. Ir atvirkščiai, rudenį neturėtumėte per ilgai užtrukti.
Rudeninio sodinimo pranašumai, palyginti su pavasariniu sodinimu: iki amžinojo įšalo atsiradimo graikinių riešutmedžių šaknys vis dar vystosi. Šios šaknys padeda jam lengviau įsisavinti pakankamai vandens kitą pavasarį. Geras įsišaknijimas skatina sėkmingą augimą, ypač per karščius, kurie atsiranda gana anksti.
Dėmesio: jei gyvenate vietovėje, kur rugsėjį/spalį būdingesnės šalnos, pirmenybę teikite pavasariniam sodinimui. Tada turite pakankamai laistyti medį, ypač pumpuravimo fazėje.
Sodinimui reikalingos dirvožemio savybės
Riešutmedis yra patvarus ir nereiklus – taip pat ir podirvio atžvilgiu. Jis klesti įvairiuose dirvožemiuose ir kraštovaizdžiuose. Nepaisant to, jis turi konkrečių pageidavimų – ir tuo pačiu žino, kas jam nepatinka.
Grindys turėtų
- šlapias,
- šiek tiek smėlio,
- taip pat gilus
- nuo šiek tiek rūgštinės iki neutralios*
esamas.
* Tačiau ir riešutmedžiui šarminės dirvos nėra problema.
Grindų NETURI
- per daug smėlio
esamas.
Be to, riešutmedis nemėgsta užmirkusios ir (arba) prastai vėdinamos dirvos. Tokiomis sąlygomis auga labai lėtai ir beveik neduoda vaisių.
Riešutmedžiui sodinti reikalinga erdvė
Priklausomai nuo dirvožemio pobūdžio ir veislės, erdvės poreikiai ir reikiami sodinimo atstumai skiriasi.
Neskiepytas daigas
- labiau auga į plotį ir
- todėl reikia daugiau vietos.
15 x 15 metrų erdvė yra ideali, ypač giliame dirvožemyje (greitas augimas).
Skiepytas riešutmedis
- auga aukštesnis ir
- todėl užima mažiau vietos.
Idealiai tinka 12 x 12 metrų laisvos erdvės, esant prastam dirvožemiui (lėtas augimas) pakanka ir 10 x 10 metrų.
Per pirmuosius 30 metų riešutmedis daugiausia auga aukštyn. Tada jis dažniausiai pasiekė galutinį aukštį. Karūna dabar pradeda augti į plotį.
Čia yra rekomenduojamų minimalių atstumų apžvalga:
- aštuoni – dešimt metrų iki namo ir sienų
- nuo šešių iki aštuonių metrų iki garažo ar stoginės automobiliui
- iki vaismedžių bent dešimt, geriau 15 metrų
- nuo aštuonių iki dešimties metrų iki kitos nuosavybės
Jei nesilaikysite šių atstumų, šaknys, o vėliau ir šakos gali rimtai pakenkti, pavyzdžiui, mūrui.
Tiesioginis požiūris į sodinimą
- Paruoškite 80–100 centimetrų pločio ir bent 50 centimetrų gylio sodinimo duobę. Dar giliau purenkite dirvą, jei tai labai tvirtas podirvis – kitaip svarbi liemeninė šaknis gali plisti tik lėtai.
- Sodinimo duobę praturtinkite šviežiu kompostu arba ilgalaikėmis trąšomis – taip užtikrinsite pirmąjį maisto medžiagų tiekimą.
- Kai tik graikinis riešutmedis sodinimo duobėje sutvirtės, užpilkite ją aukštos kokybės vazonine žeme. Jei iškasoje yra humuso ir jis sumaišytas su subrendusiu kompostu, jį galite naudoti vietoj vazono dirvožemio.
- Sodindami riešutmedį, būtinai gerai nuplaukite dirvą, kad ji nepatektų į šaknų tarpus.
- Žydi žemę.
- Dar kartą laistykite žemę.
- Pirmąsias savaites gausiai laistykite augantį medį – ypač šiltu oru.
Svarbu: jaunas riešutmedis greitai auga. Stabilizuojantis akcijų paketas yra būtinas norint užtikrinti, kad jis atlaikytų greitą augimą. Padėkite kuoliuką prie sodinimo duobės krašto (geriausia priešais riešutmedį). Idealiai tinka maždaug 1,5 metro ilgio atraminis stulpas. Kuolas turi būti įkastas bent 60 centimetrų – tik tada jis tvirtai stovės ir galės išlaikyti medį. Nuo pat pradžių rinkitės geros kokybės medieną, kad bėgant metams nereikėtų keisti stulpelio. Geri miškai yra ąžuolas ir robinijos.
patarimai
Pirmuosius kelerius metus nudažydami jį baltai, galite patikimai apsaugoti savo riešutmedį nuo šalčio padarytos žalos.