Beveik kiekvienas sodo savininkas turi daugiau ar mažiau žalią veją – ir dažnai keikia, kai vėl laikas pjauti. Vadinamoji kvapioji veja yra puiki alternatyva, ypač mažuose soduose ir vejapjovėms sunkiai prieinamose vietose – ji tradiciškai atkeliauja iš Anglijos ir ten kelis šimtmečius auginama kaip „kvapi veja“. Tam tinka ir kai kurios žemę dengiančios čiobrelių veislės.
Žemę dengiančios čiobrelių veislės
Laukiniai čiobreliai (Thymus serpyllum) ypač tinkami kvapiosioms vejoms sodinti. Tokios veislės kaip purpurinių žiedų „Magic Carpet“, baltažiedžiai „Albus“ ar rausvažiedžiai kiliminiai čiobreliai (Thymus pseudolanuginosus) pasižymi šliaužiančiu augimo įpročiu. Be to, šiam sodinimui puikiai tinka citrina ir kmynai. Minėtos čiobrelių veislės paprastai pasiekia tik nuo dviejų iki daugiausiai penkių centimetrų augimo aukštį ir sudaro tankią, dažniausiai sunkiai besidėvinčią veją.
Čiobreliais kvepiančios vejos sodinimas
Šliaužiančius čiobrelius reikia sodinti maždaug 15–20 centimetrų atstumu. Kaip ir visų kitų čiobrelių rūšių, čiobrelių vejai reikia saulėtos vietos su liesa, geriausia smėlinga žeme. Vieta pusiau pavėsyje ar po dideliu medžiu, atvirkščiai, nelabai tinka. Jauni augalai sodinami pavasarį ir per vegetacijos sezoną išauga į tankų kilimą. Kadangi dauguma čiobrelių veislių dabar yra atsparios, niekas neturėtų trukdyti žiemoti lauke – galbūt su apsauginiu krūmynu.
Ką iš tikrųjų reiškia „kietas“?
Nesileiskite suklaidinti tokių apibūdinimų kaip „tvirta“ ar „vaikščiojama“ – šie terminai tiesiog reiškia, kad nors ir galite retkarčiais pasivaikščioti savo čiobrelių pievele, negalėsite jos naudoti taip intensyviai kaip veja. Greitai pamatysite intensyvų kvapnios vejos naudojimą, nes jos sudaro tikras gatves pagal jūsų ėjimo kryptis. Norint išvengti šio negražaus efekto, taką geriau nutiesti laiptelių pagalba – jei veja norima vaikščioti.
Patarimai ir gudrybės
Čiobreliai yra gluosniai, kuriuos dažnai naudoja bitės ir kamanės. Dėl šios priežasties turėtumėte susilaikyti nuo vaikščiojimo basomis per čiobrelių pievelę ar net atsisėsti ant jos, ypač žydėjimo laikotarpiu.
IJA