Laukinės gervuogės miške retai būna rimtai paveiktos ligų. Kita vertus, sodui auginamoms gervuogių veislėms kartais reikia šiek tiek padėti nuo įvairių ligų sukėlėjų.

Gyvūniniai kenkėjai ant gervuogių lazdelių

Be grybelių ir kitų patogenų sukeliamų ligų, yra ir daugybė kenkėjų, galinčių pažeisti lapus ir vaisius. Vadinamoji gervuogių tulžies erkė yra vienas iš geriausiai žinomų gervuogių augalų kenkėjų. Ji čiulpia vaisius, vadinasi, jie nebe visiškai sunoksta ir lieka raudoni. Geriausias priešnuodis nuo gervuogių tulžies erkės ir ne mažiau kenksmingo gėlių straublio dauginimosi – rudenį ir žiemą nupjauti nuskintus gervuogių strypus. Tokiu būdu kenkėjų lizdus ir žiemos slėptuves galima pašalinti senų meškerių ūglių antgaliais.

Priežiūra ir trąšos gervuogių gyvybingumui

Prevencija yra geriausia priemonė nuo ligų atsiradimo ant šepetėlių. Bendrą uogų gyvybingumą reikėtų padidinti gervuogių augalus į ne per tankią ir gerai vėdinamą formą su grotelėmis ar kita gervuogių laipiojimo priemone. Be to, lapų, nendrių ir vaisių apsigimimai taip pat gali būti dėl nepakankamo kai kurių maistinių medžiagų tiekimo. Tręšiama specialiomis kalio turinčiomis uogų trąšomis arba biologine alternatyva gyvulių mėšlu ar kompostu, jei įmanoma, kelis kartus per metus. Reguliariai po derliaus nuėmimo nupjaunant dvimetes vyteles, naujiems ūgliams užtenka šviesos ir erdvės, tačiau pragyvenimo šaltiniai atimami iš ligų ir kenkėjų.

Svarbiausios gervuogių ligos ir kaip jas kontroliuoti

Su daugeliu šių ligų galima kovoti tik neadekvačiai ir dažnai atsiranda, kai gyvulių tankumas yra per didelis:

  • rubus nardymas
  • vynmedžių liga
  • miltligė ir pūkuotoji miltligė
  • pilkas arklys
  • Colletotrichum vaisių puvinys

Rubuso krūmo atveju šoniniai ūgliai auga suspausta ir kuokštuota forma. Paveiktų gervuogių krūmų gyvybingumas susilpnėja ir paprastai miršta maždaug per penkerius metus. Kita vertus, dėl ūselių ligos iš pradžių ant ūselių atsiranda juodų ir violetinių dėmių. Vėliau susidaro juodi šio tipo grybų vaisiakūniai, kurie, jei yra sunkūs, gali sukelti ir augalų žūtį. Sergant pūkuotu pelėsiu, gervuogės nudžiūna dar neprinokusios, o miltligės atveju ant gervuogių augalo lapų ir ūselių susidaro balkšvai pilka danga. Miltligę galima purkšti biologiniu nuoviru, pagamintu iš kelias dienas vandenyje pamirkytų dilgėlių ar asiūklių.

Patarimai ir gudrybės

Nors yra keletas cheminių priemonių nuo gervuogių ligų, jos dažniausiai sugadina vaisių tinkamumą naudoti bent metus. Kai kurias ligas galima suvaldyti nuosekliai šalinant užkrėstą augalinę medžiagą ir išlyginant gyvulių tankumą.

Kategorija:

Daržovių sodas